Bangavimo dinamika

Jump to navigation Jump to search Termoklina — siauras sluoksnis dideliame vandens tūryje, pasižymintis staigesne vandens temperatūros kaita su gyliu nei kiti vandens sluoksniai.

• Astronaujiena. Banguojanti gravitacija besipučiančioje Visatoje – Konstanta
• Kaip užsidirbti monetų vaizdo pinigų
• natūrali dinamika
• Na gerai, paskutinis teiginys visai ne prie ko, priešpaskutinis irgi, bet paskaičius kai kuriuos žiniasklaidos pranešimus, gali tikrai pasirodyti, kad įvyko didžiulis stebuklas.
• Maryot interneto pajamos

Vandenyne termoklina atskiria viršutinį vandens sluoksnį, kuriame vyksta intensyvi sąmaiša nuo apatinio homotermiško sluoksnio, kurio neveikia konvekcinė ir vėjo sukelta sąmaiša.

Žemiau termoklinos esantis vandens sluoksnis pasižymi maža vandens temperatūros kaita su gyliu.

Dinamika (Fizika | Mokslas) :: bangbonsomer.lt

Jame vandens temperatūra iki vandenyno dugno krenta labai nežymiai. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys termoklinos susidarymo gylį ir jos storį, yra sezoniniai orų svyravimai, geografinė platuma bei vandens dinamikos ypatumai bangavimas, vandenynų srovės.

Silpna, trumpalaikė termoklina gali susidaryti dėl spindulinio vandens paviršiaus šilimo dienos arba vėsimo nakties metu. Termoklina vandenyne[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Vandens temperatūros kaita su gyliu tropinėse platumose.

Naršymo meniu

Termoklinos sluoksnis susidaro tarp m ir m gylio bangavimo dinamika horizontų Didžioji dalis Saulės spinduliuotės energijos yra absorbuojama sluoksnyje nuo vandens paviršiaus iki kelių centimetrų gylio, kuris įšyla dienos metu ir atšąla naktį savo šilumą atiduodamas atmosferos orui. Bangavimo dinamika skverbimąsi į gilesnius vandens horizontus lemia bangavimas, dėl kurio poveikio vandens maišymasis tampa intensyvesnis. Dėl bangavimo ir srovių sukeltos turbulencijos vandens temperatūra gali pasiskirstyti tolygiai iki  m gylio vandens horizonto.

Vandens storymės dalyje, esančioje žemiau termoklinos, vandens temperatūra su gyliu kinta lėtai, nes ten nėra juntamas konvekcinės sąmaišos poveikis. Vandenyne termoklinos sluoksnis įprastai tęsiasi nuo  m iki  m gylio vandens horizontų.

Nuorodos kopijavimas

Tropinėse akvatorijose, kur temperatūros kontrastai tarp atmosferos oro ir vandenyno paviršiaus nėra dideli, šis sluoksnis susidaro giliai, didžiausią susidarymo gylį pasiekdamas vasaros sezono metu.

Poliarinėse platumose vasarą temoklina susidaro arti vandens paviršiaus, nes Saulės spinduliuotė įšildo paviršinį vandens sluoksnį. Termoklina pradeda formuotis iškart, kai sumažėja apatinio atmosferos sluoksnio poveikis vandens bangavimo dinamika.

Žiemą šis sluoksnis išnyksta dėl sumažėjusios Saulės insoliacijos kiekio bei padidėjusios turbulencijos viršutiniame vandens storymės sluoksnyje. Pagrindiniai veiksniai lemiantys vandens tankį yra vandens temperatūra ir druskingumas. Dažniausiai termoklina sutampa su pinoklina pinoklina — vandens sluoksnis, kuriame vandens tankis su gyliu didėja greičiau nei kituose vandens sluoksniuose.

Termoklina kituose vandens telkiniuose[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ežero vandens terminė stratifikacija, kur I — epilimnionas, II — matalimnionas, III - hipolimnionas Termoklina taip pat gali susidaryti ir ežeruose. Stipriausia termoklina susidaro ežeruose esančiuose šaltesnio klimato zonose, kurioms yra būdinga nemaža aplinkos oro temperatūros metinė amplitudė.

Šaltuoju ir šiltuoju metų laiku ežero vandens storymė yra termiškai stratifikuota. Vasaros metu termoklina atskiria šiltą paviršinį ir šaltą apatinį vandens sluoksnius. Viršutinis vandens sluoksnis yra vadinamas epilimnionuo apatinis bangavimo dinamika.

Šiltas vanduo laikosi paviršiuje, nes jo tankis yra mažesnis už šalto vandens tankį. Esant mažam vėjuotumui šie vandens sluoksniai tarpusavyje maišosi labai neintensyviai.

Termoklina – Vikipedija

Žiemą atšalus orams vanduo savo šilumą atiduoda atmosferai, todėl viršutinis vandens sluoksnis vėsta ir didėja jo tankis. Vėstant vandeniui paviršinio sluoksnio tankis tampa didesnis už apatinio vandens sluoksnio.

Isjunk Sviesa - Tu Mane Suvedziojai

Dėl to paviršinis vanduo pradeda grimzti gilyn. Šį procesą dar labiau skatina vėjas ir vandens telkinyje tekančios srovės. Šie veiksniai išjudina vandens storymę ir joje paskatina sąmaišos procesus. Priedugnio vanduo ima kilti aukštyn pernešdamas ištirpusias maistingąsias medžiagas į vandens paviršių.

KU pristato išskirtinę įvaizdžio naujovę: grafiką kurs Baltijos jūros bangavimas - DELFI

Atneštos maistingosios medžiagos padidina viršutinio vandens sluoksnio produktyvumą. Bangavimo dinamika Hogan, C. Michael September The Editors of Encyclopaedia Britannica.