Kas yra daugybė variantų

Konsultanto dr. Aurimo Juozaičio manymu, taip yra todėl, kad mokymąsi suprantame kaip kursus ar studijas. Psichologės dr. Juozaitis priduria, kad mokymosi procesas yra ir ką tik žiūrėto filmo analizė, ir netgi dienoraščio rašymas. Kas turima omenyje sakant — mokytis visą gyvenimą? Lepeškienė: Manau, kad yra daugiau negu vienas atsakymas į klausimą, ką reiškia mokytis visą gyvenimą.

Tas pats kas yra daugybė variantų — užsidirbti pinigų po darbo dėl ko, iš ko? Kas yra tie mokytojai? Yra daugybė variantų. Manyčiau, kad suaugęs žmogus mokosi, nes jaučia vidinį poreikį. Jį gali formuoti ir žmogaus laukas, aplinka, t. Pavyzdžiui, reikia išmokti naudotis naujomis kompiuterinėmis programomis arba, tarkime, mobilieji telefonai tobulėja, atsiranda buitinė įranga — reikia mokytis tam, kad neatsiliktum, kad tiesiog galėtum naudotis tam tikrais dalykais.

Be to, profesinėje veikloje pokyčiai iš tiesų yra greitesni negu bet kada.

Unix operacinė sistema buvo pradėta platinti metais.

Kad, kaip profesionalas, neatsiliktum ir neiškristum iš darbo rinkos, taip pat reikia mokytis, prisitaikyti prie naujų reikalavimų, kad juos atitiktum. Yra ir tokių dalykų, kurių nereikalauja aplinka, kurie iš tiesų eina iš paties žmogaus. Manau, kad, kalbant apie pasitenkinimą arba saves įprasminimą, šie dalykai yra patys patraukliausi. Tada kažko mokytis žmogus kas yra daugybė variantų laisva valia. Tai gali būti kad ir nauja kalba.

Yra žmonių, kurie sako, kad buvo priversti studijuoti vieną ar kitą dalyką dėl to, kad to norėjo tėvai.

Ispaniškoji partija

Arba būna, kad žmonės sako — galvojau, kad studijuodamas tai, ką norėčiau, nepragyvensiu, o dabar norėčiau daugiau sužinoti, pavyzdžiui, apie filosofiją, istoriją, kalbas, literatūrą. Tada žmonės renkasi tokią kryptį. Juozaitis: Mano atsakymas būtų trumpas — mokytis gyvenimo, mokytis gyventi. Vitalija labai gražiai išdėstė įvairius pjūvius, o aš dar prie to pridurčiau, kad svarbu mokytis supratimo.

Mano galva, žmogus iš tikrųjų turi pašaukimą elgtis ne tik protingai ir išmintingai, bet ir atsakingai bei sąmoningai, o tas sąmoningumas, atsakingumas, be jokios abejonės, susijęs ir su tuo, kiek aš suprantu, ką darau, kaip jaučiuosi tai darydamas.

Pavyzdžiui, tuose mokymuose, kuriuos man tenka vesti, kartais žmonės manęs ir klausia — tai ko aš čia dabar išmokau, ką sužinojau. Aš sakau — nežinau, ką tu sužinojai, tik tu pats gali nuspręsti, ką sužinojai arba išmokai, bet man smalsiau paklausti, ką šiandien supratai.

Tai yra būtent tas kas yra daugybė variantų, dėl ko man, pavyzdžiui, tų žinių reikia, kodėl turėčiau įvaldyti vienokį ar kitokį dalyką. Prie tokios gausios pasiūlos šiuolaikiniame pasaulyje, mums svarbus vienas gebėjimas, kurį turime išmokti, — paprasčiausiai atsirinkti, kitais žodžiais tariant, apsiriboti.

Istorija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Ispaniškoji partija anglakalbėse šalyse vadinama ispanų XVI a. Jis šio ir kitų debiutų studijas aprašė psl. Nors ir vadinamas Riuji Lopeso vardu, tačiau šis debiutas buvo žinomas dar anksčiau — aptinkamas m. Ispaniškoji partija nebuvo populiari, kol XIX a.

Taigi tam, kad apsiribočiau, turiu suprasti, kur yra pelai, kur yra grūdai, kodėl tuos dalykus renkuosi. Taigi mokymasis iš tikrųjų yra žinojimas, tam tikrų gebėjimų išlavinimas, tiesiog praktinių įgūdžių įvaldymas. Bet, kita vertus, ne mažiau svarbus supratimas, ką su tuo darau, kaip jaučiuosi.

Paskui galime eiti toliau, kelti klausimą, kurį filosofai kėlė visais laikais, — dėl ko visa tai yra, kokia to prasmė? Taigi, manau, kad laukas yra labai platus, erdvės jame yra daug, ir mes savo kryptis galime plėtoti gana aktyviai. Tai — nepaprasta užduotis. Turbūt skiriasi jauno žmogaus, besimokančio mokykloje ar universitete, mokymasis ir jau suaugusio žmogaus mokymasis ar ugdymasis. Mes, suaugę kas yra daugybė variantų, labiau mokomės gyventi, ne vien tik kažkokių įgūdžių ar žinių?

Juozaitis: […] Prisimenu, kai per mokyklos išleistuves mokytoja atsistojo ir pasakė — na, vaikai, jūs išeinate į gyvenimą. Aš galvoju, — Dieve brangus, man jau 18 metų, nejau aš dar negyvenau? Manau, kad vaikas mokosi gyventi nuo tada, kai jis išvysta šviesą. Atkreipkime dėmesį į pačius išmintingiausius klausimus. Tai yra tie klausimai, kurie kyla tam žmogučiui. Visų pirma — kas tai? Paskui eina — kodėl tai? Paskui visa gyvenimą mums lieka trečias klausimas — kaip visa tai susieti, sujungti, kas yra daugybė variantų ir kas yra daugybė variantų.

Sakyčiau, kad mokytis gyvenimo nors truputį pakylėtai pasakyta yra esminė kompetencija, kaip, kalbant apie mokymosi visą gyvenimą politiką, viena svarbiausių kompetencijų — mokytis mokytis. Tai nėra sėdėjimas suole ar prie įrenginio.

Tai yra tas pats gebėjimas iš tikrųjų užduoti sau klausimą, kas įvyko su manimi, kodėl aš taip pasielgiau, ką darysiu su tuo, kaip elgsiuosi kitą kartą. Visi praktiniai klausimai, kai juos idėjų užsidirbti papildomų pinigų iš tikrųjų nuoširdžiai ir iš esmės, tampa imperatyvu, ar tikrai priimti sprendimą, t.

Mokinys yra tas, kuris įsipareigoja daryti. Taigi atsakingumo ir gilesnio gyvenimo supratimo, jo pajautimo, yra iš tikrųjų mokomasi nuolatos. Yra rengiamos ir europinio lygio programos, ir trečio amžiaus universitetas. Mokymasis visą gyvenimą yra skatinamas.

5 įdomiausi dalykai, kuriuos galite padaryti su savo šeima Šv. Jurgio mieste

Kita vertus, jis domina ne visus. Ar tai, kad žmogus nesiveržia ko nors naujo išmokti, jau reiškia, kad žmogus apkerpėjęs? O gal tiesiog ne visiems to reikia?

Kaip Jums atrodo? Juozaitis: […] Sakyčiau, kad tikrai reikia [visiems]. Nesuprantu žmogaus, nustojusio domėtis gyvenimu. O domėjimasis visą laiką susijęs su tuo, kad noriu patirti kažką naujo arba kažkaip kitaip. Kita vertus, tie visi patyrimai manyje yra galingas šaltinis, kuris gali mane paskatinti paprasčiausiai atsakyti į esminius klausimus: kodėl aš taip padariau, kodėl taip sureagavau?

Taigi čia — dirvos plačios. Nesvarbu, ar tu būsi akademikas, tyrėjas, analitikas, ar tiesiog praktinės profesijos žmogus. Žmogus visų pirma yra žmogus, ir žmogui būdingi tie dalykai.

Filosofas Arvydas Šliogeris sako — lumen naturalis žmoguje. Tai yra natūralioji šviesa, kuri visą laiką ilgisi išėjimo. Šiuo atveju nesvarbu, ar tai bus labai praktinė profesija, ar tai kas yra daugybė variantų apibendrinančioji, tiriančioji profesija, tai esmės nekeičia. Esmę keičia tai, kokį santykį turiu su gyvenimu, ar į gyvenimą einu, ar nuo jo šalinuosi.

Tai yra esminė kryptis. Lepeškienė: […] Tiesiog mokymasis visą gyvenimą, pasinėrimas į tam tikrus mokslus, yra ir prabangos dalykas.

Iš tiesų nemaža dalis žmonių gyvena vien tik tam, kad išgyventų. Gyvenimas yra kova už išlikimą, už tai, kad būtų aprūpinti vaikai, o tada žmogus mokosi tik tiek, kiek situacija reikalauja, iš savęs paties kylančio intereso.

Gruzijos ambasadorė pasidalino tikro chačapurio receptu | Food, Desserts, Cheese

Tiesiog nėra vietos, nėra energijos, nėra laiko, nes žmogus turi išlikti. Tai tam tikra prasme yra prabangos dalykas, jei žmogus gali sau tai leisti. Kai nebereikia kasdien galvoti apie duonos kąsnį, atsiranda daugiau laiko, pinigų, energijos, kurią galima nukreipti tiesiog savo psichologiniams poreikiams tenkinti.

Manau, kad tai — visuomenės brendimo išdava, kai visuomenėje atsiranda daugiau žmonių, kurie gali sau tai leisti, tada ir populiarėja įvairios programos. Tiksliau, atsiranda tam tikra masė žmonių, kurie gali svarstyti, ko norėtų, kur galėtų nukreipti savo laiką, pinigus, kur norėtų tobulėti.

Konferencijų salės lūžta, taip pat ir internetinė erdvė kupina tekstų ar įvairiausių vaizdo paskaitų. Ką manote apie šią mokymų rinką, kuri siūlo kas yra daugybė variantų tiems, kurie turi laiko ir galimybių?

Juozaitis: Sakyčiau, kad pasiūla — tikrai gausi, tik kaip visad toje gausybėje yra teigiamų pusių ir tų vietų, kurias norisi keisti arba kad jų visai nebūtų. Pagrindinė bėda yra kokybės klausimas. Kas slypi po gražiais pavadinimais, gražiai apipavidalintais renginiais ar įrašais, tekstais, kas yra daugybė variantų, gražiu kalbėjimu ir pan.

Kadangi pats toje srityje esu ir aktyviai dalyvauju daugiau kaip 20 metų, tenka matyti, kad per paskutinius septynerius ar dešimt metų kokybė krito gana smarkiai, nes Lietuvoje atsirado išties palankios galimybės mokytis, gausi Europos Sąjungos ES parama. Tai pajuto kai kurie žmonės, kurių vertybės orientuotos ne į mokymą, o į pelną. Taigi, deja, tai iš tikrųjų paveikė rinką.

Pagrindinė problema tikrai yra kokybinė problema. Mano galva, jie pridaro dvigubos žalos. Pirmas dalykas yra tas, kad mokinys, jų renginių ar produktų vartotojas, ilgainiui supranta, kad tai nėra ta kokybė, kuri turėtų būti gaunama per tokį laiką ir su tokiomis išlaidomis.

Kita vertus, tokie nekokybiški paslaugų teikėjai sukompromituoja pačios idėjos sklaidos galimybę. Kai paskui kalbiesi su organizacijomis arba asmenimis, klausi, ko jūs norite išmokti, ką pakeisti, jie kartais tik ranka numoja ir sako — tik apsaugokite mus nuo tų mokytojų. Oficiali svetainė supranti, kad tie žmonės turėjo neigiamos patirties.

Kad šioje srityje išsiplėtė galimybės, — labai gerai, bet, žinoma, reikia į tai žiūrėti rimtai, kad būtų išlaikyta kokybė. Lepeškienė: […] Manau, kad pasiūla remiasi tokia paklausa, kokią lemia apskritai labai lengvabūdiškas žmonių požiūris į gyvenimą.

Žmogus tikisi, kad, nuėjęs į vieną paskaitą, dvi ar tris, gaus bagažą žinių, įgūdžių ar patarimų, kurie iš esmės padės pakeisti gyvenimą.

Švenčiame liepos ketvirtąją Didžiojoje Sione

Man atrodo, kad tas požiūris yra labai primityvus ir mažai kas yra daugybė variantų su realybe. Gyvenimas yra daug sudėtingesnis dalykas, nei apie jį būtų galima sužinoti per keletą paskaitų.

Bet iš tiesų tokiu lengvabūdiškumu ar paviršutinišku požiūriu besinaudodami, kai kurie žmonės siūlo tai, ko neva reikia.

Tokiu būdu kažkurį laiką jie gali išlaikyti auditoriją. Panašiai yra ir su taip vadinamų savigalbos angl. Iš tiesų gal ir tinginystė už to glūdi: […] pasimokysiu greitai, sukursiu greitai, o tada gyvensiu ilgai ir laimingai, greitai patobulėjęs. Bet iš tiesų tai reikalauja darbo, daug kantraus darbo. Lepeškienė: Žinote, trumpalaikiai kursai nebrangiai kainuoja visomis prasmėmis. Tiesiog vieną kartą nuėjau, netiko — ten daugiau neisiu.

Not supported by your browser!

Jeigu juos organizuoja kokia nors organizacija, ji rizikuoja netekti žmonių, tiesiog žmonės nusivilia. O prioritetai — tai, kas atitinka mano poreikius, tai, kas yra įdomu, ką galiu pritaikyti darbe, santykiuose. Nors nenorėčiau vien tik taip pragmatiškai galvoti, kad iš visa ko turėtų būti apčiuopiama nauda. Gal tai tiesiog sielą džiugina?

Kas yra dvejetainiai variantai tikrai atsiliepimai

Tai gali būti lektorius, mokytojas, susikurianti atmosfera. Paprastai į tas grupes, užsiėmimus susirenka žmonės, kurie turi panašių interesų. Gali būti, kad ta grupė yra svarbesnis faktorius toliau tęsti užsiėmimus, negu tai, kad ten gauname žinių.

Gali būti, kad tie žmonės ir generuoja žinias, besidalindami savo patyrimu, užduodami klausimus, palaikydami. Juozaitis: Pagal tyrimus nustatyta, kad, renkantis mokymąsi, remiamasi trimis aspektais: išmokti, sužinoti, suprasti.

Kita vertus, renkamasi mokymąsi ir einama ten dėl to, kad tiesiog patinka pats mokymosi procesas. Mano praktikoje yra buvę mokymosi profesionalų. Jie tikrai labai aktyvūs mokymuose ir nuoširdžiai dalyvauja. Tada tik kyla klausimas, kiek jie viską pritaiko, kaip su tuo paskui elgiasi. Trečias dalykas — socialinis aspektas, bendrumo patyrimas, buvimas su panašiai galvojančiais, panašia veikla užsiimančiais žmonėmis.

Taigi yra šie trys pjūviai. Kas yra tas vidinis varikliukas? Lepeškienė: Žinote, turbūt nėra to vieno varikliuko. Bet, jeigu galvotumėme, kaip juos klasifikuoti, grupuoti, vienas — reikalauja aplinka, kas yra daugybė variantų žmogus nori keisti profesiją, nes ši nusibodo, nebeatneša pasitenkinimo, maža prasmės, nėra prasmės, nori įprasminti save kitokiame lauke.

Kita vertus, žmogus sau gali leisti mokytis tiesiog dėl savęs, negalvodamas apie tai, kur jis tas žinias pritaikys ar nepritaikys.

Tiesiog būti žinančiam yra smagu.

Sužinoti yra smagu.